Disko ir jame esančių failų susiskaidymas į fragmentus.

Naujai suženklintas diskas būna tuščias. Pirmieji failai į diską rašomi iš eilės, nepaliekant tuščių vietų, ir jie užimą ištisinę sritį disko pradžioje. Toliau dirbant su duomenimis keičiasi failų ilgiai. Kai failas sutrumpėja, greta jo atsiranda tuščias disko fragmentas, kai pailgėja – tenka dalį failo iškelti į kitą vietą arba perkelti visą failą į naują didesnį laisvą disko fragmentą, o jo buvusią vietą palikti tuščią. Taip palaipsniui diskas suskyla į vis mažesnius fragmentus, o didesni failai atsiduria keliuose įvairiose disko vietose esančiuose fragmentuose. Dėl to lėtėja kompiuterio darbas. Todėl rekomenduojama diskus retkarčiais defragmentuoti.

Dar žr. defragmentavimas.